Čia yra mano dienoraštis. Jūs galite palikti komentarus prie įrašų.
Šiandien šeštadienis. . Dar prieš gerą pusmetį laikdavau savaitgalių. Nes juose būdavai tu. Rašau ir akyse kaupiasi ašaros (kur ten kaupiasi, jau verkiu..). Jau ne kartą prisiekiau sau, kad neverksiu, bet nieko negaliu sau padaryt. Ilgiuosi tavęs belekaip.. Žinau, kad beprasmiška, bet širdis nesugeba tavęs pamiršt. Buvai geriausias mano draugas. Bet kaip pats sakei, gyvenimas nestovi vietoj, viskas keičiasi. Pasikeitėm ir mes. Kaip aš bijojau šito laiko, tokio kaip dabar, kai nebus tavęs šalia, kai beveik nebendrausim ir viskas kas buvo gera, gulės kažkur praeity.. Kaip aš nekenčiu vienatvės... Aš nemoku būt viena.. Viską aš suprantu, kad taip turėjo būti, kad tu nebūsi amžinai, bet po velnių, kodėl dar pjauna tavęs ilgesys???? Kaip aš norėčiau leisti kitam save pažinti, būti laiminga, džiaugtis gyvenimu. Negaliu, nors ir nesėdžiu tarp 4 sienų, bet kažkas stabdo.. Man visi kiti tokie nykūs, tokie tušti... Galėčiau gal susirasti bet ką, kad tik nebūčiau viena, bet ir to neišeina padaryt... Žinau, tau viskas kitaip.. Turi savo mergytę ir su ja gal esi laimingas. Tai gerai, linkiu tau laimės. Suprantu, kad tai kas buvo turėtų likt praeity ir prasidėt kažkas naujo. Bet viskas darosi priešingai ir nesuprantu kam..Ir dar, labai nekenčiu žodžių "viskam savas laikas".. Koks dar savas??? jeigu aš noriu šiandien gyvent, o ne egzistuot. Noriu šiandien džiaugtis. Nesmerkit, jeigu nesuprasit mano minčių. Netaikau to daugumai. Parašiau tai, kas šiandien buvo susikaupę. Aišku tai niekur nedings ir rytoj bus taip pat, bet gal bent miegosiu ramiau.. O išsimiegoti reikia, rytoj y darbą....
Kiekvieną vakarą paskutinis dalykas prieš užmiegant ką pagalvoju būna apie tave. Bet kodėl? Gyvenimas? Gyvenimo esmė - kas tai? Tai tik linija, kuria mes einame. Ir niekada nesi tikras kas bus rytoj. Bet mintis, kad tu esi, priverčia mane gyventiir nepasiduoti šiame bespalviame, monotoniškame pasaulyje. Tu lyg širdis. Tu lyg kraujas,kuris teka mano kūne. Tu mane šildai, maitini ir visada esi "šalia" , tu papraščiausiaiesi manyje. Ir kai mes mirsime, mes būsime užkopia viena pakopa aukščiau,bet juk yra dar begalė laiptų, kurie mus veda į nežinomybę, į tą tuščią amžinybę..
Ji buvo svajotoja. Jis netikėjo pasakom. Ji mylėjo dangų. Jis sakė, kad tai banalu. Jai patikdavo sėdėti naktį ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną. Ji manė, kad jis tas, kurio jai reikia. Jis laikė ją maža mergaite. Jis jai buvo viskas. Ji jam buvo eilinis žaisliukas. Ji buvo jautri. Jis nuolat ją įžeidinėjo. Ji liūdėjo. Jis ironiškai šypsojosi. Ji verkė. Jis tylėjo. Ji norėjo pasikeisti. Jis manė, kad ji tam per silpna. Ji vis tolo nuo jo. Jis nenorėjo to pripažint. Ji beveik pamiršo jį. Jis vis dažniau apie ją galvodavo. Ji pasikeitė. Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė kad tai vaikiška. Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis. Ji tapo tokia, kokios norėjo jis. Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su mylinčiomis akimis. Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu. Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia. Jis norėtų ją susigrąžinti. Bet Ji nebetiki meile.
Noriu sugrįžti į tas dienas kai man buvo šešeri. Noriu galvoti, kad saldainiai yra geriau už pinigus, nes saldainius galima valgyti. Noriu tikėti Kalėdų seneliu. Noriu klausytis pasakų. Noriu, kad gyvenimas būtų paprastas. Noriu nieko nežinoti ir viską sužinoti iš naujo. Aš noriu tikėti, pasaulis yra didelis ir gražus. Aš noriu tikėti viskuo kuo tik įmanoma. Aš noriu, kad gyventi būtų įdomu. Noriu, kad televizorių žiūrėčiau dėl įdomumo,o ne norėdamas nuo kažko pabėgti arba neturėdamas ką daugiau veikti. Noriu, kad atsakinėjimas į telefono skambučius būtų privilegija, o ne galvos skausmas. Noriu, kad važiavimas autobusu būtų įdomus, kad ir kur važiuočiau ir visai nesvarbu, kad su savo mašina būčiau atvažiavęs greičiau. Aš noriu būti naivus ir tikėti, kad esu laimingas kaip ir visi šiame pasaulyje. Noriu galvoti tik apie tai ką darau dabar ir neturėti jokių bėdų, nei rūpesčių. Kai buvau šešerių gyvenimas buvo puikus, bet aš to nesuvokiau, nes kitokio gyvenimo nebuvau gyvenęs. Norėjau užaugti, nes maniau, kad būti suaugusiu yra puiku. Suaugusiems juk leidžiama daryti daug dalykų, tačiau jiems užkraunama ir daug atsakomybės.Noriu sugrįžti į tuos laikus. Tikrai noriu. Noriu statyti smėlio pilis ir negalvoti kam ji reikalinga
Sėdi čiukčius ant Čiukotkos jūros kranto ir žvejoja. Staiga išneria amerikiečių povandeninis laivas:-Čiukčia, mes kur?-Čiukotkoj.Laivo kapitonas sušunka:-Kursas 245.Laivas ir nuplaukė. Po kurio laiko išneria rusų povandeninė valtis:-Čiukčia, amerikiečių laivo nematei?-Mačiau, nuplaukė kursu 245.-Čiukčia, tu negudrauk, tu pirštu parodyk.
Į vieną kaimą iš armijos sugrįžo kareivis. Na, aišku, visi klausinėja jį, kas ten, kaip, kur ir t.t. Kareivis paklausė jų, paklausė ir sako:-Armija - tai DEBILIZMAS!Gyventojai:-Kaip tai, kodėl?Kareivis:-Rytoj ryte pamatysite.Rytas. Laikas - 4:00. Dar net gaidžiai miega. Ir tuo metu pradėjo bažnyčios varpinė skambinti... Visas kaimas subėgo. Stovi visi pusplikiai, su trauzais tiktai, užsimiegoję, išsigandę...Į priekį išeina kareivis ir sako:-REIŠKIASI TAAAAIP: AŠ SU TĖVU EINU MALKŲ PIRČIAI, O KITIEMS - IŠSIVAIKŠČIOTI...
Eina mikčius Totorių gatve, tik staiga žiuri - koks tai chronius ėjo ėjo, tik op - ir krito kaip negyvas. Mikčius čia pasimetęs nežino ką daryti... Skambina į policiją:-Alio, policija, čia ant gatvės g-g-g-g-g-irtuoklis koks t-t-t-ai krito, atvažiuokit!-Kokioje gatvėje?-T-t-t-t-t...-Kokioj kokioj?-T-t-t-t...-Tilto?-Nea!-Traktorių?-Nea...-Tankistų?-Nea!Supykęs trenkia mikčius ragelį. Skambina vėl po kiek laiko:-Nu, tai kokioje gatvėje? - klausia budintis.-T-t-t-t...-Tilto?-Nea..-Traktorių?-Nea...-Tankistų?-Nea!Supyko visai mikčius. Skambina dar po kiek laiko. O budintis čia jau pasijuokti iš jo nori ir vėl tą patį klausia:-Nu, tai kokioje gatvėje?-T-t-t-t...-Tilto?-Jo, jo, t-t-t-t-ilto!-Pala pala, tai gi anksčiau sakei, kad ne Tilto!-O aš jį p-p-p-ertempiau...
Išleido mokslininkai čiukčių su šunimis Bielka ir Strielka į kosmosą. Po tam tikro laiko centras šaukia:-Bielka, Bielka prijom!-Gav, gav!-Idi pravier sistiemu abarudovanija!Bielka nubėga.- Strielka, Strielka prijom!- Gav, gav!- Poidi posmotri, kak tam generatori!Strielka nubėga.- Čiukčia, čiukčia, prijom!- Da.- A ty sidi i niechievo nietrogai!
Susitinka du kaimynai:- Sveikas, Jeronimai! Kas nutiko, ko toks susiraukęs?- Kas nutiko, kas nutiko... Jėzusmarija, kaip dantį skauda...- Nuuu, tai ko tu pas daktarus neini? Pagydys, ištrauks...- Pagydys, ištrauks... Tai kad tie daktarai dabar - arba šarlatanai,arba pinigus lupa.- O tu nueik į stotį, virvute dantį prie vagono pririšk, vagonas pajudėsir dantį ištrauks nemokamai!Po kiek laiko susitinka tie patys kaimynai:- Na, Jeronimai, tai kaip, išsitraukei dantį?- Šešis....- Ką, šešis dantis ištraukė???- Ne, šešis vagonus nutraukiau... O dantis mašinistas išmušė.
Per istorijos pamoką. Mokytoja:-Ivanovai, kas paėmė Izmailą? (tvirtovę tokią)-Aš neėmiau, tai Petrovas.Pasipiktinusi mokytoja papasakojo apie tai direktoriaus pavaduotojui. Šis atsakė:-Na, ko gi jūs norite, tai juk vaikai. Pažais ir atiduos.Pakraupusi mokytoja papasakojo visa tai direktoriui. Direktorius:-Kuri klasė? 5b? Ne, šitie neatiduos.
Petriukas:-Mamyte, mamyte, bėk greičiau į svetainę, aš ten kopėčias nuverčiau!-Na palauk, sužinos tėvelis, jis tau įkrės!-Tėvelis jau žino, jis ant liustros kabo!..
Kirpėjas kerpa pilietį. Toks stambus pilietis sėdi, reiškia, savim patenkintas. Kirpėjas taip kerpa, kerpa, kerpa ir sako:- Na ir sprandas, na ir sprandas, nu ir sprandas...Tas pilietis:- Cha, cha mėsos kombinate dirbu. [atseit, dėl to ir gerai įmitęs]- Tu dirbk kur nori, bet sprandą plauti reikia.
Ties Kubos krantais iškyla rusų atominis povandeninis laivas. Piktas kapitonas, laikydamas rankose kareivišką kerzini batą, išrikiuoja visus jūreivius ir rėkia, be galo griausmingu balsu: -Kas numetė batą ant pulto?Tyla. Kapitonas, dar labiau įniršęs, klausia vėl: -Klausiu dar kartą: kas numetė batą ant pulto?Vėl spengianti tyla, tik bangos šniokščia. Visai įsiutęs, apsiputojęs, paraudonavęs, kaip tuoj, tuoj besilydanti geležis, kapitonas staugia:-Kas paleido batą į pultą!!?Staiga, pertraukdamas kapitono rūstį, šalimais išnyra amerikiečių povandeninis laivas. Ant bokštelio stovi savimi patenkintas kapitonas ir, prisideginėdamas cigarą, pareiškia:-O pas mus Amerikoje, už tokius darbelius...Čia jį pertraukia rusų kapitonas: - Jau nėra jūsų tos Amerikos,- ir pasisukęs į saviškius,- Paskutini kartą klausiu, kuris paleido batą į pultą?..
- Kiek žmonių dirba jūsų ceche?- Su meistru - dvidešimt penki.- Tai be meistro - dvidešimt keturi?- Klystate. Be meistro čia niekas nedirba...
Senelė parduoda turguje triušieną. Pirkėjas klausia:- Ar tikrai ši triušiena šviežia?- Tikrai, tikrai. Dar vakar peles gaudė.Čiukčia laikys vairuotojo teises. Reikia sveikatos pažymėjimo. Nueina priduoti tyrimus į polikliniką, išsitraukia iš krepšio 3-litrį šlapimo ir pastato seselei ant stalo. Sesele jam:-Nu, jus dar galėjote atsinešti lagaminą išmatų...Čiukčia po kojomis čemodaną krapštydamas:-Nu va, kaip žinodamas...
- Ko tokia susirūpinusi ?- Vyro nesulaukiu. Prieš porą valandų nunešė skandintikatiną ir negrįžta.- Ar verta taip jaudintis dėl katino ?- Katinas jau prieš valandą grižo...
Važiuoja du piliečiai taksi ant užpakalinės sėdynės ir pasakoja vienas kitamatsitikimus. Vienas sako:-Supranti, vakar buvau pas Riaubas, tai tu įsivaizduoji, jie šampaną į vynotaures įsipylė. Nu absurdas, supranti, kur mandagumas, kur talentas, kur geras skonis?-Tai tu pas Riaubas buvai, o kai aš buvau pas Petraičius, tai męs žuvį tik suviena šakute valgėm, supranti, po vieną šakutę prie žuvies padėjo. Siaubas, koks neišsiauklėjimas!Taksistas klausė klausė šitų šnekų, tik staiga atsisuko:-Vyrai, ar jum nieko, kad aš į jumis nugarą atsukęs važiuoju?
Kabinete trise, vienas dirba, kas? Du valstybės tarnautojai ir ventiliatorius.Tarnautojas sako viršininkui, „Norėčiau, kad Jūs man padidintumėte atlyginimą, nes manimi jau domisi trys didelės organizacijos".Viršininkas nusigąsta ir klausia „Kokios?". Tarnautojas: „TEO, seniūnija ir elektros tinklai..."Kurią savaitės dieną valstybės tarnautojas turi daugiausia darbo? Pirmadienį, nes reikia iš karto nuplėšti tris kalendoriaus lapus.Geriausias vyras - valstybės tarnautojas. Jis niekada negrįžta pavargęs, o visus laikraščius būna perskaitęs dar ryte.Kam valstybės tarnautojui reikalingi akiniai?Tam kad užsnūdęs į pieštuką nesusižeistų akies.Trys berniukai susiginčijo, kieno tėtis yra greičiausias. Pirmas sako: „Mano tėtis yra lenktynininkas, jis tikrai yra pats greičiausias!" Antrasis sako: „Pamiršk tai! Manasis yra karinių oro pajėgų lakūnas, jis yra daug greitesnis!" Trečiasis sako: „Ne, mano tėvelis yra dar greitesnis!" Pirmieji du: „Ir kaip jam tai pavyksta?" Trečiasis sako: „Jis yra valstybės tarnautojas!" Pasigirsta juokas. Trečiasis sako: "Ne, iš tiesų! Jis yra toks greitas, kad nors penktadieniais dirba iki keturių, namie būna jau trečią valandą."Valstybės tarnautojas rado savo kabinete stebuklingą lempą. Patrina ja ir staiga išlindęs džinas taria: „Užduok tris norus". „Norėčiau šalto alaus - tuoj pat", - net nesusimąstęs ištaria tarnautojas. Alus staiga atsiranda. Kuo greičiau valstybės tarnautojas sako kitą norą: „Norėčiau atsidurti negyvenamoje saloje su gražiausia pasaulio moterimi." Ir noras išsipildo. „Čia tai gyvenimas," - sako vyrukas ir užduoda paskutinį norą:„Norėčiau niekada nebedirbti" Ir.. sugrįžta į savo kabinetą.Interesantas: „Pas jus čia daug musių" Valstybės tarnautojas: „Taip, o jei tiksliau - 317".Ką bendro turi valstybės tarnautojas ir Robinzonas Kruzas? Abu laukia penktadienio
Viena ponia norėjo nusipirkti kokį nors naminį gyvulėlį, bet katės, šunys reikalauja daug priežiūros, tad nusprendė nusipirkti papūgą, kuri dar ir kalba. Bet ir vėl problema. Daug kainuoja! Bet vieną dieną eidama per turgų pamato papūgą, kuri tekainuoja tik 30 litų. Na, moteriškaite aišku iš karto ir perka, bet pardavėjas, parduodamas papūgą paaiškina, kodėl taip pigiai parduoda:- Matot ponia, ši papūga visą laiką buvo viešnamyje... Bet moteriškė vis tiek nusiperka papūgą. Parsinešusi namo laukia, kada ši pradės kalbėti. Papūga dairėsi, dairėsi ir pagaliau prabilo:- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė!Moteriškei iš pradžių nepatiko, bet po to pradėjo juoktis. Po to grįžta namo iš mokyklos dukterys. Papūga, į jas gerai pasižiūrėjus: - Naujas viešnamis, nauja šeimininke, naujos prostitutės.Na, ir merginos pradeda juoktis. Pagaliau vakare iš darbo grįžta ir vyras.Papūga ilgai žiūrėjo į šeimos galvą, į šeimininkę, paskui į dukteris ir sako:- Naujas viešnamis, nauja šeimininkė, naujos prostitutės, o klientai vis tie patys! Sveikas, Petrai! Kaip laikaisi?
Grįžta vyras namo po darbo, o žmona sako jam:- Lempa perdegė, gal pakeisi?- Ką ar aš tau elektrikas, - atsako vyras.Po kiek laiko žmona vėl:- Durys kliba, gal sutvarkysi?- Ką ar aš tau stalius, - atsako vyras.Dar po kiek laiko:- Čiaupas laša, gal suremontuotum?- Ar aš tau santechnikas.Taip ir baigėsi diena. Kitą vakarą grįžta vyras ir žiūri: lempa šviečia, durys nekliba, čiaupas nevarva.- Kas taip viską sutvarkė, - klausia vyras.- Kaimynas, - atsako žmona.- Ir viskas už dyka?- Na, ne, jis sakė: "duok arba dainuok".- Ir kokią dainą tu jam dainavai, - teiraujasi vyras.- Ką ar aš tau dainininkė?
- Kai žmona padaro skanius pietus, aš prisivalgau, užtraukiu dūmą...- Bet rūkymas kenkia sveikatai.- Kelios cigaretės per metus?***Laidotuvėse kunigas sako kalbą, visaip giria velionę, pasakoja, kokia ta buvo gera, rūpestinga, kaip mylėjo vyrą ir vaikus...Staiga našlys sušunka:- Palaukit, palaukit, mes čia gal ne tą laidojam?!!!***Žmona vyrui kalba:- Mes juk niekur kartu nevaikštome...- Gerai, rytoj, kai nešiu šiukšles, galėsi eiti kartu!***Maža mergaitė klausinėja mamos:- Mama, o kai aš užaugsiu, aš irgi turėsiu vyrą?- Taip, jei būsi gera mergaitė, tai būtinai turėsi vyrą.- O jei būsiu bloga?- Tada turėsi jų daug.***Pagyvenusi moteris ėjo link stoties. Jos širdis verkė, jai buvo labai liūdna. Ji nenorėjo išvažiuoti. Ji nežinojo, kada sugrįš, jai buvo taip sunku išsiskirti su savo dukra, su anūkais... O aplinkui, nešinas krepšiais, linksmai šokinėjo žentas.***Ar žinote, kaip galite savo karvę priversti loti?Tiesiog prisigerkite ir pareikite namo trečią valandą nakties!***Žmona nuolat prikaišioja vyrui visokius dalykus. Tas galų gale neištveria:- Pakeisk plokštelę, nes kitaip pakeisiu patefoną!
Algis - kuris reguliariai parneša žmonai algą.Astronautas - mėgstantis skinti svetimas astras.Baidarės - vyrus atbaidančios merginos.Balionas - vaikščiojantis iš baliaus į balių.Bobausis - vyras, klausantis savo žmonos.Citrusas - užtildytas rusas.Daugiskaita - kelių knygų skaitymas tuo pačiu metu.Eugenijus - Europos genijus.Fenomenas - su fenu dirbantis kirpėjas.Išsilavinimas - ugnikalnio išsiveržimas.Įgula - lova.Įkaltis - vinis sienoje.Javai - JAV gyventojai.Komfortas - komunistų tvirtovė.Lapė - moteriškos giminės lapas; lapo patelė.Mėnesiena - per mėnesį sumūryta siena.Negaluoti - nesudurti galo su galu.Nuogirdos - vaistai pagirioms.Nuomininkas - svetimų nuomonių savininkas.Operacija - patruliuojantiems policininkams per racija transliuojamaopera.Pataikūnas - taiklus šaulys.Raudonodė - odė apie raudonuosius.Savi įtaiga - savų siuntimas į taigą.Siurblys - alkoholikas.Staltiesė - moteris, pripažįstanti Stalino tiesas.Šepetys - pasirenti pasiūlytas petys.Tekintojas - piršlys.Ūkvedys - miške šūkaujantis vadovas, pametęs savo grupę.Varnalėšos - lėšos, skirtos varnų globai.Vienoda - labai liesa moteris.Vienplaukis - plaukiantis vienas prieš srovę.
Vienišas vyras susipažintų su vieniša moterimi tikslu sukurti vienišą vaiką.Keičiu Moskvič-412 į Nokia-3310.Mokau gyventi pagal pajamas. Brangiai.Keičiu vieną 40-metę į dvi po 20 skirtinguose rajonuose.Tarnyba "Intym-servisas": mūsų specialistai už prieinama kainą suras visas jūsų žmonos erogenines zonas.Ieškau darbo, nesusijusio su juo.Taksistui, savo mašinoje radusiam dokumentus "Visiškai slaptai", siūlome nusišauti pačiam.Į geras rankas atiduodu apsivogusį pardavėją už 50 proc. skolos.Dingo LABAI PROTINGAS šuo. Šarikai, jeigu tu perskaitei ši skelbimą, paskambink namo.Vienišas begemotukas ieško globos, švelnumo, supratimo ir ko nors paėsti!Nauja gimdymo namų akcija! Pagimdyk dvynukus ir trečią gauk nemokamai.Skubiai parduodu vaikišką barškutį. 60 decibelu.Kloju plyteles. Arba guldau (pagal užsakovo pageidavimą).Kooperatyvui pastoviam darbui reikalingas patyręs buhalteris (gali būti moteris), o taip pat reikalinga patyrusi moteris (gali būti buhalterė).Parduodu šunį. Ėda viską. Mėgsta vaikus.Į metalo laužą atiduodu aliuminio fabriką.Kerpu katinus. Galimas kastravimas. Kaip gausis.Mergina be išsilavinimo ieško darbo pagal specialybę.Parduodu visiškai sukomplektuotą šeimą: žmona, vaikas ir uošvė.Savo persona papuošiu šventinį stalą.Ieškau gyvenimo palydovo. Pati pasižymiu sunkiu charakteriu, bet lengvu elgesiu.Žavus vaikinas susipažintų su tyra ir nesavanaudiška mergina romantiškiems santykiams. Karta per savaitę.
Mūsų vadovas liepė parašyti tėvams, kadangi gal matėt potvyni per televizorių ir dabar jaudinatės. Viskas gerai. Nuplovė tik viena mūsų palapinę ir du miegmaišius. Laimė, niekas iš mūsų nenuskendo, nes tuo metu visi buvom ant kalno ir ieškojom Jono. Paskambinkit Jono mamai ir pasakykit, kad jam viskas gerai. Rašyti jis negali, nes sugipsuotas.Man nuskilo pasivažinėti gelbėtojų džipu. Kaifas! Niekada nebūtumėm jo radę tamsoje, jei ne žaibas.Vadovas Julius supyko ant Jono, kam tas nuėjo į kalnus vienas, niekam nesakęs. Jonas teisinosi, kad sakė, bet tai buvo per gaisrą, todėl vadovas Julius gal ir negirdėjo.Ar žinot, kad jei padegsi dujas - balionas sprogs?Šlapios malkos nedegė, bet viena palapinė sudegė. Taip pat dalis mūsų drabužių. Petras atrodys šauniai, kol vėl ataugs plaukai.Namo grįšim šeštadienį, jei vadovas Julius sutaisys mašiną. Dėl avarijos jis nekaltas. Kai išvažiavom, stabdžiai dirbo normaliai. Vadovas Julius sakė, kad tokioj senoj mašinoj būtinai kas nors sulūš, todėl jos jau neapdraudžia. Mums atrodo, kad mašina liuks. Mums leidžia važiuoti įsikibus į priekines groteles. Kai mašinoj 10 žmonių, darosi karšta. Jis leido mums važinėti priekaboj, kol policininkas ant plento mus sustabdė ir pasikalbėjo.Šiandien ryte visi berniukai šokinėjo nuo uolų ir plaukiojo ežere. Vadovas Julius manęs neleido, nes aš nemoku plaukti, o Jonas bijo, kad gipsas nutrauks i dugną, todėl leido pasiimti mums kanojąir paplaukioti po ežerą. Klasė! Po vandeniu vis dar matosi potvynio apsemti medžiai.Vadovas Julius - ne toks bambeklis kaip kiti. Jis net nezyzė, kad užsivilktumėme gelbėjimo liemenes. Kai Redas nėrė į ežerą ir susipjaustė ranką, pamatėm, kaip reikia užrišti timpą. Mane su Algiu suvimdė, bet vadovas Julius sakė, kad tai gali būti apsinuodijimas vištos likučiais. Jis sakė, kad irgi vemdavo, kai sėdėjo kalėjime. Jis sakė, kad kol sėdėjo, tikrai sužinojo, ką reikia daryti, kadgyvenimas pagerėtų.Tiesa, o ką reiškia žodis pedofilija? Na, baigiu - turiu eiti. Važiuojam į miestą, kur išsiųsim laišką ir nusipirksime vazelino.Dėl nieko nesijaudinkit. Viskas gerai.Bučiuoju - Linas
Jei norite sužinoti, ar pasūdėte barščius - reikia į juos panardinti 2 elektrodus ir įjungti srovę (jei pasklis chloro kvapas, vadinasi barščiai jau pasūdyti ) Kad rankos nekvepėtų žuvim - tereikia keliom sekundėm rankas pamerkti į žibalą. Jei vyras lovoje pavadino jus kitu vardu - atsiliepkite, nepasigailėsite!Karštas puodo dangtis atrodo lygiai taip pat kaip ir šaltas!!! Paprasta nosinė jums tarnaus ilgus metus be skalbimo išlikdama švari, jei ji bus laivo burės dydžio. Jūs vilkėsite tą pačią suknelę ilgus metus, jei jūsų vyro alga bus nedidelė.Vegetariška sriuba bus maistingesnė, jei į ją įdėsite truputį jautienos. Dauguma elektros prietaisų sunaudoja mažiau elektros energijos, jei yra išjungti. Jūsų vyras dėvės tas pačias kojines daug ilgiau, jei jas išmirkysite epoksidinėje dervoje ir išdžiovinsite fenu.Niekada prie kitų negirkite savo vyro. Vyrams tai sukelia pavydą, o moterims atsiranda noras tuo įsitikinti. Jei bijote pasitaisyti, prieš valgį išgerkite 50 g konjako. Konjakas gesina baimės jausmą.Jei dešreles virsite įmetę jautienos sultinio kubelį, jos kvepės mėsa. Jei jums jūsų dantys atrodo nepakankamai balti, atsistokite prieš veidrodį ir veidą išsitepkite anglimi.Jei laukiate svečių ir netikėtai ant savo suknelės pastebėjote dėmę, nepergyvenkite. Viskas pataisoma. Pvz., riebalų dėmės lengvai išvalomos benzinu. Benzino dėmės naikinamos šarmo tirpalu. Šarmo dėmės dingsta nuo acto esencijos. Acto esencijos pėdsakus suvilgykite aliejumi. Na o kaip išnaikinti riebalų dėmes, jūs jau žinote...Kad atskirtumėte tikrą šveicarišką laikrodį nuo falsifikato, meskite jį iš visų jėgų ant parduotuvės grindų. Jei laikrodis tikras, pardavėjas turėtų iškart gauti širdies smūgį.Žirklių ir klijų pagalba iš vieno pamperso nesunkiai galima pasigaminti 3 įprastus įklotus arba 2 su sparneliais. Jei jūsų keturkojis draugas apkramtė jūsų naujus batus, kaip auklėjimo priemonę priverskite jį sugraužti juos iki galo. Batus juk vis tiek išmesite, o štai pedagoginį efektą sunku nusakyti keliais žodžiais!Jei jūsų kompiuterio monitorius nieko neberodo, atsargiai nušluostykite ekraną sausu skudurėliu. Jei sulūžo jūsų mėsmalė - pamėginkite mėsą pertrinti per sietelį.Jei tapote panašus į nuotrauką, esančią jūsų pase - kuo skubiau eikite atostogų!Jei jūsų vaikai jau užaugo, manų košę jiems galima virti aluje. Nepamirškite, kad daržą reikia laistyti, ravėti, tręšti ir apšviesti saule!Menkės kepenys menkina kepenis.Negalima žiūrėti į veidrodį valgant - suvalgysi savo laimę. Ir geriant - pragersi. O tualete veidrodžio apskritai geriau nekabinti... Negriebkite plikom rankom už atvirų laidų - jie gali surūdyti.Atminkite, kad palikti vieni be priežiūros maži vaikai labai greitai tampa mažais tėvais! Akvariumo žuvytės jums pasakys ačiū ir taps guvesnės, jei pusryčiams vietoj įprasto žuvų maisto gaus vieną kitą gurkšnelį geros tirpios kavos.Jei besiruošdami į vakarėlį, brifingą ar prezentaciją netyčia sunerimsite dėl nesančio priekinio danties, nenusiminkite. Į jo vietą įstatykite kietą tvirtą česnako skiltelę. O dabar - kad panaikintumėte specifinį kvapą - gurkšnis HUGO BOSS tualetiniovandens, ir jūs jau pasiruošęs. Niekas taip nepapuoš jūsų šventinio stalo, kaip petarda salotinėj su balta mišraine.Jei sulaukėte svečių, o maisto nedaug, pastatykite ant stalo veidrodį - ir maisto padaugės dvigubai!
Smegenine: Viens-du! Viens-du! Kojos-einam, akys-zhiurim, ausys-klausom!!! Ausys: Ko? Smegen: Nieko. Klausom, sakau! Ausys: Mes ir taip... Akys: Zhiurek zhiurek! Kokia panele! Smegen: Oooooooo! Kojos!!! Kokos: Ko? Smegen: Nieko! Nagi greit imat reikiama kursa! Kojos: Yes, sir! Smegen: Jau geriau. Akys: Koks uzhpakaliukas... Pimp**: Tikrai? Hmmm.... Klausyk, smegenine, paduok kraujo. Smegen: Pachiai reikia. Mastysiu, kaip uzhkadrint. Pimp**: Na duok, a... Smegen: Ash su ja dar nesusipazhinau, o tu jau prabudai! Pimp**: Aga, ash toks! Smegen: Tyliau tu, ash galvoju. Ash g-a-l-v-o-j-u. Pimp*!!! BAIGTI kalbas!!! Pimp**: Sorry, boss... Smegen: Akys, kur ji ten? Akys: Jau pasivijom. Smegen: Kojos, ish proto ishejot??? Kalba dar neparuoshta! Kojos: Kol tu sugalvosi, gala gaut galima. Einam toliau. Burna: Smegenine, na sugalvok, ka pasakyti... Smegen: eee... Na, (ne, tai netiks)... galima... eeee (irgi nieko gero) hmmmm Burna: eee....Panele... galima...ee...su jumis...ee...eeee? Ausys: Perklausia. Rodos, nesuprato. Akys: Bet uzhtad pasisuko! Kokie papukai!!!! Rankos: Duokite paliesti! Pimp**: Va chia tai ash suprantu! Nagi mielieji, drasiau... Smegen: Baigt kalbas!!! Snuki, ko toks raudonas? Veidas: Ash ne snukis, ash veidas. Smegen: Pamanykit koks nepatenkintas. Ash klausiu, ko toks raudonas? Veidas: Na... eee... Pimp** sake kad kraujo be eiles duoda. Akys: Ji laukia, ka mes pasakysim. Smegenine, neuzhsiimk pashaliniais reikalais!!! Smegen: Tu paklausk, kiek dabar...eee... laipsniu...shalchio.. Burna: Ish medzhio ishkritai??? Smegen: Vykdyt!!! Burna: eee... panele...eee....kiek dabar...valandu...eee Smegen: Idiote... Dieve mano, kokia idiote! Tiek to...ausys, ka ji atsako? Ausys : Ko? Smegen: KO?? Burna: Kaip?? Ausys: Sako, kad puse sheshiu. Pimp**: KAAAA???? uzh tokius zhodzhius..... Smegen: Ramiai. Leiskit pagalvoti... Akys: Ji nueina... Smegen: Kur? Stovet! Nu ebishkulmat.... Akys: Eh... koks uzhpakaliukas! Pimp**: Kelmas tu, smegenine. Prasidek su tokiais, bliaaaa... Burna: Eh... Rankos: Iki musu kaip visad, eile neatejo. Smegen: Nieko, mes dar save parodysim. Einam alaus pagert. Pimp**: Ishgama!!!Su tavim impotentu galima tapt! Tokia lelyte paleidon... Smegen: Uzhtilk, shlanga. Tau shiandien ir be mergos darbo atsiras. Pimp**: Na taip, zhinoma... Kai merga paturet - shu.. gausi, O kai pamyzht, tai prashom. Klausyk, kol blaivas, pasakyk rankoms, kad geriau nupurtytu. Kazanova, bliaaaaaa...
Romanas su moterim - sudėtingas žaidimas. Nors jo taisyklės paprastos: darai, kas jai patinka - gauni taškų, darai, tai kas jai patinka, bet ji to ir tikėjosi negauni nieko, darai tai, kas jai nepatinka - prarandi taškus.
TAVO KASDIENINĖS PAREIGOS
Paklojai lovą: +1
Paklojai lovą, bet pamiršai padėti dekoratyvines pagalvėles: 0
Tiesiog užklojai lovą lovatiese: -1
Sutikai nueiti į parduotuvę nupirkti jai 'Always': +5
Per lietų: +8 Bet nusipirkai alaus: -5
Naktį atsikėlei pažiūrėti, kas krebžda koridoriuj, bet ten nieko nebuvo: 0
Naktį atsikėlei pažiūrėti, kas krebžda koridoriuj ir ten kažkas buvo: +5
Į jį paleidai šlepetę: +10
Tai buvo jos šuo: -10
VAKARĖLYJE
Tūnai šalia jos visą vakarą: 0
Truputį pabuvai su ja ir nuėjai pas kolegą prie baro: -2
Kolegos vardas - Onytė: -4
Onytė gražesnė už ją: -6
Onytės didesnė krūtinė: -8
JOS GIMTADIENIS Tu nusivedei ją į restoraną: 0
Tai nėra baras, kuriame vyrai susirenka pažiūrėti futbolo rungtynių: +1
Na gerai, vis dėl to tai baras, kuriame vyrai susirenka pažiūrėti futbolo rungtynių: -5
Be to, tavo veidas išdažytas mėgstamos komandos spalvom: -10
NUSPRENDEI SUSITIKTI SU DRAUGU:
Pats faktas: -5
Draugas laimingai vedęs: -3
Draugas - viengungis: -7
EINATE Į KINO TEATRĄ:
Nusivedei ją į kiną: +2
Nusivedei ją į kiną, kuris jai patinka: +4
Nusivedei ją į kiną, kurio negali pakęsti: +6
Nusivedei į kiną, kuris patinka tau: -2
Filmo pavadinimas "Miręs policininkas": -3
Jame kyborgai ryja žmones: -9
Pamelavai, kad filmas apie meilę ir vaikus: -15
TAVO IŠVAIZDA Užsiauginai pilvuką: -15
Užsiauginai pilvuką, bet stengiesi su tuo kovoti: +10
Užsiauginai pilvuką ir nusipirkai didesnius džinsus: -30
Užsiauginai pilvą ir į priekaištus atsakai:"Na baik jau, tavo irgi ne mažesnis": -800
PROBLEMŲ SPRENDIMAS Jos klausai ir apsimeti, kad tau įdomu: 0
Ilgiau kaip pusvalandį: +5
Ilgiau kaip pusvalandį ir visa tą laiką nė nežvilgtelėjai į televizorių: +100
Ji galiausiai supranta, kad miegi: -200
DIDYSIS KLAUSIMAS "AR AŠ TAU ATRODAU STORA?"
Prieš atsakydamas uždelsi: -10
Paklausi: "Kurioj vietoj?": -30
Bet koks kitas atsakymas: -20
Geriausias mano draugas yra Jonukas. Ir aš visiems sakau, kad geriausias mano draugas yra Jonukas. Ir tada, kai reikėjo parašyti rašinėlį apie geriausią draugą, aš rašiau apie Jonuką, nes jis tikrai yra geriausias mano draugas. Ta draugystė prasidėjo šeštoje klasėje. Buvo tada geografijos pamoka. O Mildutė atrodė taip gražiai. Kasytės tarsi voverės uodegėlės. Voverę tai man tėvelis užpernai miške parodė. Ji labai man patiko. Ir Mildutė man labai patinka. Jos kasytėse tokie balti kaspinėliai. Aš jai parašiau ir pasiunčiau laiškelį. Tame laiškelyje rašiau:"Labas, Mildute. Tu man labai patinki. Aš noriu su tavim draugauti. Tai ir tu, Mildute, norėk su manimi draugauti. Laukiu atsakymo. Iš paskutinio suolo - Mildutei". Pamokai baigiantis gavau atsakymą:"Labas. Aš irgi norėčiau su tavimi draugauti. Tiktai nežinau, ar leis auklėtoja. Bet šiandien pat aš paprašysiu. Man atrodo - turėtų leisti. Mildutė - berniukui iš paskutinio suolo".Tada aš labai nusiminiau, nes semestre turėjau šešis trejetus, o vakar gavau dvejetą iš matematikos, ir žinojau, kad auklėtoja neleis man su Mildute draugauti. O paskutiniame suole su manimi sėdėjo Jonukas. Aš jam parodžiau laiškelį ir paklausiau, ar jis negalėtų padraugauti su Mildute, kol aš išsitaisysiu trejetus. Jonukas iš karto sutiko ir davė man atsikąsti obuolio.Ir taip mes tapom draugais, nes trejetų aš neišsitaisiau, o Mildutės tėvai neturėjo sodo, ir ji niekada neatsinešdavo obuolių.
1. Nė vienas Šiaurinis elnias nemoka skraidyti. Bet jeigu sąžiningai, tai mes dar neištyrėme 300 000 gyvų organizmų. Ir dauguma iš jų bakterijos. Žinoma, šis faktas dar nereiškia, kad viena iš jų gali būti skraidantis Šiaurinis elnias.
2. Žemėje gyvena 2 milijardai vaikų (žmonės iki 18 metų). Kalėdų Senis neina pas musulmonų, induistų, žydų ir budistų vaikus. Vadinasi, galime atmesti 81.1%. Lieka 378 milijonai vaikų. Tarkim, kad kiekvienoje šeimoje yra po 3 vaikus. Gauname 126 milijonus šeimų. Galvokime, kad kiekvienoje iš jų tik vienas vaikas nusipelnęs dovanėlės.
3. Kalėdų Senis turi 31 valandą, kad pristatytų dovanėles. Tai lemia laiko skirtumas ir žemės judėjimas. Gaunasi, kad jis turi aplankyti 1129 šeimas per sekundę. Todėl jis gali skirti mažiau nei 1/1000 sekundės tam, jog sustotų, išsiropštų iš vežimo, įšoktų į kaminą, padėtų dovanelę, išlystų atgal per kaminą, užsiropštų ant vežimo ir skristų toliau iki kito namo. Tarkim, kad atstumas tarp namų yra 1.3 kilometro, tuomet jam reikia nuskristi tik 81 milijoną kilometrų. Tačiau mes dar nepriskaičiavome, kad per 31 valandą Senis turi daryti viską, ką ir normalūs žmonės. Valgyti ir atlikti gamtinius reikalus. Norėdamas suspėti jis turi judėti 734 kilometrų per sekundę greičiu. Palyginimui: pati greičiausia žmogaus išrasta mašina - "Ulysses" palydovas juda 41 kilometrą per sekundę greičiu, o vidutinis Šiaurinis Elnias gali nubėgti 24 kilometrusper valandą.
4. Dabar apžvelkime dovanėles. Jeigu kiekvienas vaikas gautų vidutinio svorio (1.8 kg) "LEGO" dėžutę, pats vežimas svertų 226 800 tonų, be Kalėdų senio, kuris pagal sklandančius gandus yra labai, labai storas. Vidutinis Šiaurinis elnias patempia 226 kilogramus, o jo vidutinė masė apie 113 kg. Tarkim, kad Skraidantys Elniai dešimt kartų stipresni. Taigi mums reikės 100 354 elnių, o ne 6-8 su kuriais Senelis, pagal tuos pačius gandus ir važinėja. Jeigu elniai išsirikiuotų 2 eilėmis, ir būtų vienas nuo kito 2.5 metrų atstumu, tai vežimo ilgis siektų 125 kilometrus ir 443 metrus. Kuo daugiau elnių, tuo sunkesnis vežimas. Su elniais gaunasi 238 140 tonų. Palyginimui: laivas "Queen Elizabeth" lengvesnis tris kartus.
5. Taigi, kūnas sveriantis 238 140 tonų, juda 734 kilometrų per sekundę greičiu. Trinties jėga, atsirandanti dėl tokio judėjimo, akimirksniu padegs Šiaurinius Elnius. Tuo metu kiekvienas elnias išskirs 14.3 kvintilijonus energijos, kuri sudegins ne tik Elnius, bet ir vežimą. Kalėdų Senis su savo skraidančiais objektais susinaikins per 4.26 tūkstantąją dalį sekundės.
Išvada: Jeigu Kalėdų Senis ir egzistavo, tai greičiausiai jis jau miręs.
Kodėl turėčiau kurti eilėraštį tau, jei vis tiek jo neskaitysi. Kodėl turėčiau jame išlieti savo širdį, jei tau nerūpėjo, kaip ją įskaudinai. Kodėl eilėraštis turėtų būti tau, jei net nepaskambinai. Kodėl turėčiau rašyti, kad man skaudu, jei neatsakei nei į vieną mano žinutę. Ir kodėl išvis aš rašau tau eilėraštį, kodėl prisimenu tave? Todėl, kad buvai mano gyvenimo dalis. Teisingai - BUVAI. Bet nebesi. Taip, kaip leidai man išeiti, taip aš išstumiu tave iš savo širdies.Galvojai, kad man skaudu? Tikėjais pamatyti mane verkiančią? Taip. Ne. Taip, man skaudu. Ne, tu nepamatysi manęs verkiančios. Ar žinai, kad tu jau nebegali grįžti. Jau per vėlu. Laukei per ilgai... Per ilgai leidai mano širdžiai kraujuoti.Ar žinai, kad tavo telefono numerį seniai ištryniau. O tos kelios ašaros buvo tikrai paskutinės, kurias išliejau dėl tavęs. Žinoma, mes susitiksime dar ne kartą. Bet tu būsi man svetimas - su žmogaus iš mano praeities kauke. Kaip manai, ką aš tada jausiu? Dabar manau, kad pyktį, o gal visai nieko.Man buvo labai įdomu žinoti, ką galvojai apie mus. Bet taip ir nesugebėjai duoti jokio atsakymo. Nenoriu tavęs kaltinti, kad nebeliko MŪSŲ. Mes abu kalti. Tiesiog jau taip yra...
... O tai buvo likimo dovana... jis man dovanojo tavo akis, tavo šypseną ir tavo jausmus - tavo meile... meile, meilę kuri atrodė tokia kilni, tokia švelni, tokia...kuri nieko nereikalauja, tik duoda... Aš buvau laiminga, aš buvau beprotiškai laiminga, kai galėjau mylėti ir jaustis mylima... atrodė tas jausmas lydės visą gyvenimą ir visas liūdesys, visi neramumai liko praeityje, juk šalia manęs buvo tik nuostabūs žmonės: tu ir geriausia draugė, draugė iš didžiosios raidės... Dienos bėgo greitai, vos spejome gyventi ir džiaugtis, juk tai buvo gražiausi gyvenimo metai... ir tas troškimas buti kartu buvo toks stiprus ir atrodė kad musų meilės paukštis niekada nežus, deja... ten kur geriausi draugai, ten didžiausi gyvenimo skausmai... ir kas galėjo pamanyti, kad tas nuopstabių akių vaikinas, to tyro veido angelas mane išduos su... su geriausia mano drauge... tada po kojų skyrėsi žemė, dangus visada buvo pilkas, o už kiekviną minutę praleistą kartu, aš turėjau sumokėti skausmu... žinau, tu norėjai sugrįžti, sakei suklydai, sakei kad myli, deja... dabar aš suprantu, kad ta likimo dovana buvo ne dovana, o likimo išbandymas, kai turėjau pasirinkti tave ar geriausia drauge... aš pasielgiau kitaip: man nereikia draugės išdavikės ir padėvėtų tavo jausmų...
Pamacius tavo akis,pasijutau kaip danguje.Jos buvo tokios rudos,ir su tokia didele meile ziurejo i mane,man jos pasirode tokios kupinos silumos,kad norejau jog i mane ziuretum visa amzinybe.Isimylejom,,,taip buvo gera kas vekara buti salia taves,buti prsiglaudusiai prie tavo tvirtu peciu,buvom laimyngi,,,taciau atejo ta diena,kai turejome issiskirti,nezinojau kada vel tave pamatysiu,ir isvis,ar pamatysiu...Sis klausimas mane kamavo dar ilgai.Issiskyrem,,,ir paskutinis bucinys buvo toks...jog galejau uztikrinti kad jis paskutinis..Asaros riedejo skruostais,sirdi pervere begalinis skausmas...Tu isejai...Po savaites turejom susitikti,atejo ta diena,As taip laukiau tos akimirkos kai galesiu pult i tavo glebi...bet sirdis jaute kazka siaubyngo..ir suzinojau kad beskubedamas pas mane,zuvai..man tai buvo pati baisiausia diena gyvenime,norejau iskeliauti pas tave,bet laikiaus,stengiaus nepaluzti...ir dabar labai daznai tave prisimenu,sirdi uzplusta skausmas ir neviltis,naktimis sapnuoju tave,kokie buvom laimyngi,kaip mane buciavai,bet zinau,tu saugai mane is ten,,is aukstai,ir zinau jog matai kaip sielvartauju del taves,kaip tave myliu. Myliu...neskaitant to,kad taves jau nebera sioj zemej...
Laiškas, kuris niekada nebus išsiųstas...Nors šis laiškas niekada nepasieks tavo rankų, bet juo noriu pasakyti visus žodžius skirtus tau, parodyti meilę, ilgesį. Noriu baltame lape parašyti apie jausmus, kurie niekada nesulauks atsako, apie svajones, kurios niekada neišsipildys.Norėčiau surėkti visam pasauliui, kaip tave myliu, koks esi man brangus. Tačiau žinau, kad niekas nuo to nepasikeis, todėl turbūt ir laikau savy tuos žodžius, kurie kartais atrodo gali sudeginti mane.Vakaras, kai buvome drauge, buvo pats gražiausias mano gyvenime. Šalia tavęs jaučiausi tokia saugi, jaučiaus lyg turėdama sparnus. Tik gaila, kad likimas teleido tavimi pasidžiaugti ir būti saugiai tavo glėbyje vos kelias valandas. Tačiau dėkoju likimui, už nuostabiausia mano gyvenimo dovaną - TAVE! Dėkoju, už žmogų, kuris yra lyg angelas: turintis mielą veidą, žvilgančias akis, ramų balsą, šiltas rankas.Atrodo tiek norų ir svajonių širdyje... Kartais, kai man labai sunku, pagalvoju, kaip gera būtų, jei būtum šalia... Gal tos problemos, bėdos, rūpesčiai ir visi sunkumai būtų lengvesni ir mažesni? Man reikia tavęs... Tavo artumo, šilumos, apsaugos, meilės... Reikia šypsenos, kuri nušviestų net tamsiausią mano dieną... Akių, kurios žvelgtų į mane ir sakytų „Aš su tavim"... Rankų, kurios mane apkabintų norėdamos apsaugoti, sušildyti, nuraminti ar tiesiog norėdamos parodyti meilę... Lūpų, iš kurių sklindantys žodžiai suteiktų jėgų ir drąsos... Man buvo taip gera šalia tavęs. Atrodo, gyvenimą paaukočiau, kad likimas padovanotų dar vieną progą pabūti su tavimi.Dar ir dabar užsimerkus matau tave... Dar ir dabar jaučiu tave šalia savęs... Dar ir dabar virpu prisiminus, kai savosiomis lūpomis tu prisiglaudei prie manųjų... Atrodo, viskas buvo tik vakar, o jau praėjo devyni mėnesiai. Kaip greitai pralėkė tie mėnesiai. Tačiau visą tą laiką galvojau apie tave. Negaliu pamiršti kaip buvo gera su tavimi.Atsiradęs mano gyvenime tu sujaukei viską. Kaip netikėtai tą vakarą pakvietei mane šokiui, taip netikėtai tu dingai. Bet nekaltinu tavęs. Juk tau tebuvau eilinė mergina, o tu man tapai labai svarbus. Tu nekaltas, kad tave įsimylėjau.Mano galvoje tiek daug klausimų... Kodėl dar turiu vilties būti su tavimi? Kodėl negaliu pamiršti tavęs? Kodėl noriu būti šalia tavęs? Kodėl esi man toks svarbus? Kodėl kaip kurių prisiminimų laikas negali nuskandinti? Taip būtų mažiau skausmo, mažiau ašarų, mažiau klausimų, į kuriuos man niekada neatsakysi. Nuskandinus prisiminimus man būtų lengviau pamiršti tave.Jei tik sugebėčiau atsukti laiką atgal... Tą vakarą iš tavo gyvenimo būčiau išnykus kartu su laužo liepsnom... O gal net nebūčiau pasirodžius?..Tenoriu tave pamiršti. Noriu, kad mano širdis tave paleistų. Nebenoriu gyventi prisiminimais apie tave. Išeik iš mano minčių, svajonių, širdies. Prašau... Išeik ir niekada nebegrįžk. Būk laimingas. O aš gyvensiu, o gal tik egzistuosiu, bet be tavęs man bus geriau. Tad eik, bėk iš mano gyvenimo. Pasiimk prisiminimus, mintis, žodžius skirtus tau. Eik ir niekada net nepažvelk į mane. Gyvenk, mylėk, šypsokis kitoms, bet būk geras nebeskaudink ta šypsena manęs. Žinok, kad myliu tave! Bandau tave paleisti iš savo širdies, bet ji per daug tave myli, kad lengvai tau leistų išeit. Kad ir kaip bebūtų skaudu, bet turiu pasitenkint prisiminimais. Gal jie mane sušildys? Juk tavęs nebebus šalia... O gal niekada ir nebuvo?..Anot tavęs čia tik įdomi situacija, o tas susižavėjimas praeis... Gal tai ir tikrai įdomi situacija, o gal ir tas susižavėjimas praeis (na, juk viskas praeina), bet tik tada, kai bus išverktos visos ašaros, nužudyti norai, nuskandinti prisiminimai, užmigdytas laikas, sunaikinti jausmai... Tačiau, tai padaryti nėra paprasta...\
Su Meile...
Prasidėjo viskas nuo vienos paprastos trumposios sms žinutės.. Jis jai rašė klausinėdamas ką ji veikia, kaip sekasi, ka mėgsta ir pan..Žinučių daugėjo, o jis vis nenorėjo jai prisipažinti kas esąs, jiedu mokėsi toje pačioje mokykloje, tad ji numanė kas jis ir pradėjo spėlioti.. Jai bespeliojant jis pasakė kurioje klasėje mokosi, o vėliau aišku ir savo vardą, tačiau visa kita jai taip ir liko paslaptyje.. Sms žinutės ji gaudavo vis rečiau, bet vieną dieną ji nutarė išsiaiškinti kiek tik galima daugiau apie slaptą nepažįstamąjį, vėl gi daug ko sužinoti jei nepavyko, tačiau jie pradėjo geriau bendrauti.. Sakyčiau, net artimiau.. Jis pradėjo patikti jai, o ji jam. Štai čia galima būtų stabtelti ir pastebėti jog nuo šios vietos istorija galėtų būti kaip ir visos labai graži ir laiminga, tačiau yra vienas didelis bet - ji tokia nebuvo..Na, manyčiau aišku, kad kaip ir visados būna jie įsimylėjo..bet neaišku ar visdėlto meilė išties buvo abipusė.. Jis jai kalbėjo apie tai ko dar niekas nėra sakęs, ir rodos mylėjo taip kaip nieks dar tikrai nebuvo mylėjęs.. Ji skraidė ten aukštai debesyse ir viskas jai atrodė lyg Saulės spindulys ir norėjo ji jog tas mažas bet labai akinamas, švelnus, mielas, geras, bei svaiginantis spindulėlis nenuskristų į tolį ir nepaliktų jos vienos, jog jis saugotų ją visur ir visados.. Jie bendravo gražiai, tačiau nors ir netikrai, visvien tai buvo labai svaiginama..Jis jai rašydavo tai ko rodos nesugalvotų daugiau niekas.. Jie žaidė ir kartu mylėjo. Didžiausia jo svajonė buvo tarnauti armijoje, jis rodos negalėjo be jos, o ji be jo, jie net žadėjo jog ji jo lauks tuos kelerius metus kol jis grįš, kad jie vienas kitą mylės taip pat o gal net ir dar labiau.. Jis jai sakė jog neištvertų būdamas be jos, jie šitiek svajojo kartu.. ir visdėl to.. galų gale viskas pradėjo byrėti.. Pradedant nuo to kai jie pradėjo pyktis..bet pykosi jie ne taip kaip visi, o trigubai daugiau, jam visa tai nusibodo ir jis jai pasiūlė išsiskirti, ji buvo griežto charakterio todėl iškarto sutiko nors tada jai širdis sudužo į šipulius ji jam to neparodė.. Na savaime suprantama jis ją mylėjo tad suprato savo kalidą labai greitai- pradėjo jos atsiprašinėti.. tačiau buvo pervėlu.. bent jau ji taip manė, jie išsiskyrė gan ilgam laikui, bet gi ir sakoma jog meilė nemiršta, praėjus kuriam laikui jis jai vėl prisipažino meilėjė ji juo nebetikėjo kai jie išsiskyrė visam ir labai ilgai nebebendravo ji pradėjo gailėtis.. Vėliau ji susitiko su savo buvusia geriausia drauge ir ši jai ėmė pasakoti apie tai kaip jis į šią spokso.. lyg jį nesuvoktų kad draugei tai buvo nepakeliamai skaudu.. Ji pradėjo pykti ant jo, bet ir vėl gi mylėdamas negali nekęsti.. Ji ir vėl pradėjo bendrauti su juo ir pagaliau jie susitiko, nors prieš tai jis jau buvo turėjęs kitą panelę, tačiau ši visgi tikėjo, kad tikri jausmai neužsimiršta.. Prieš jiems susitinkant ji jaudinosi jei stipriai daužėsi širdis.. Kai jie susitiko jis pakėlė galvą nusišypsojo ir tarė jai:-Labas!Jie pradėjo bendrauti pagaliau gyvai ir tikrai linksmai, jai jis vėl pradėjo labai patikti.. ir vėl grįžo senieji, bet visdar nepamiršti ir labai šilti jausmai..Ji pajuto šilumą ir iš jo, pajuto tą mielą sielą su kuria kažkada taip karštai liejosi..Tikėjosi jog viskas bus kaip anksčiau, tačiau taip įvyko antrasis susitikimas ir tada ji prisiminė kokio žmogaus dėl vienų ar kitų priežasčių buvo ėmusi nekęsti..tai buvo jis.. Čia visa istorija ir nutrūko.. dabar teliko tik tuščios naktinės sms.. kas žino ..Galbūt kažkada..Dalis tiesos apie jo melą jai šioje istorijoje nutylėta.. tiesiog tiek ..sudaužyta širdis.. kuri kažkada atsigavusi vis dar prisimins.. ta neapsakomą liūdesį ir skausmą
Naktis...Tyla...Siela įsiklauso...gyvenu dėl Tavęs...mano širdis tik Tau priklauso...kasdien matyt Tave, to užtektų man...dėl Tavęs iškeisčiau rojų...ir keliaučiau pragaran...Naktis...Tyla...Siela įsiklauso...gyvenu dėl Tavęs...mano širdis tik Tau priklauso...kasdien matyt Tave, to užtektų man...dėl Tavęs iškeisčiau rojų...ir keliaučiau pragaran...mano mitys sustojo vos tave aš pamačiau...neiškarto bet išlėto...visvien aš supratau, kad Tu tas žmogus...kuris sušildys mano širdį...kuris supras mane net negirdint...nes turi tai ko neturi kiti...nors aš tyliu...Tu mane supranti...supranti mano klausimą...ir viltį ar paliesi tą šaltą širdį...mano vienišą širdį sušildei...ir prisegei sparnus...mylinti širdelė amžinai jauna bus...ir pakyla ten aukštai, nes surado antrą pusę, prižadėk, kad nesuskils ji niekada per puse...man nereikia, kad nuskintum nuo dangaus žvaigždes...man nereikia, kad numirtum dėl manęs...man tik reikia Tavęs...Tavo šilumos...Tavo meilės artumos...ir tiesos, nes aš tikiuosi, kad mylėsi mane visados...Tu tarsi angelas esi...ir gyveni manoj širdy...tik būdama šalia Tavęs būnu meilės apsupty....ir už Tavo akių šypsena nieko niekada gražiasnio nemaciau...SPECIAL FOR You!! :**
Imu į rankas pieštuką ir piešiu savo gyvenimą. Kartais ryškų, kaip pavasario saulė, kartais atvirkščiai, blankiai pilką. Kas galėtų pasakyti kad gyveni blogai. Tikriausiai šiandien nerasčiau nei vieno kuris su rūpesčiu pasakytų "man gaila tavęs". Atrodau linksma, plepi, energija trykštanti asmenybė. Net pati nesuvokiu, kodėl žmonėms nerodau kitos, visiškai skirtingos savo pusės. Eidama koridoriumi prisėdu prie lango per kurį, nieko gero nematau, bet vistiek sukaupusi jėgas sėdžiu. Gal staiga susivoksiu savyje ir pasijusiu lyg Eldorado šalyje, niekeno neskriausta, neniekinta. Bet akimirka vėl atsimušė į prakeiktus Sezamo vartus ir neranda burtažodžio. Ne, ne visada tokia buvau. Atrodo dar visai neseniai, tos žalios akutės žibėjo džiaugsmu, o kūnas alpėjo nuo sodrių "prisirpusių" lūpų bučinių. Viskas buvo lyg pasakoj. Aš tąsyk savimi stebėdamasi supratau, kad galima esant nuogai jausti kiekvieno savo ir jo kūno ląstelę, keikvieną judesį palidėti svaiginančia oro srove. Viską mačiau, viską girdėjau, savo rankose laikiau jo rankas. Norėjosi apsipilti karštu vandeniu ir įsitikinti, ar tikrai jaučiu, ar skauda. Buvau laiminga. Rytas negailestingas artėjo atsinešdamas pavasarines spalvas ir džiugesi, deja, man tai nerūpėjo. Nesidžiaugiau paskutinėmis akimirkomis, skubėjau išvykti. Tada dar nežinojau, kad išvykstu ilgam, o gal ir visam laikui. Praėjo visi metai. Skausmo kupini metai neatnešę nei laimės nei džiugesio. Nors jau pora savaičių iš pušyno išlenda pavasarinė saulutė. Liudesys nepraeina ir nebegaliu guostis, jog jis ištirps su paskutiniu sniegu. Suaugau. Naivus kikenimas pavirto prasmingu juoku, o kai kurie veido bruožai įgijo brandesnes formas, nebėra tik džiaugsmo atspindžio žaliose akutėse, o siela, rodos, amžiams sutrypta. O kaip norėtųsi ir vėl didžiausiu sunkmečiu į pasaulį žvelgti šviesiu optimizmo žvilgsniu, nerakinti durų, o kai kas nors prieš nosį užtrenks duris, šventai tikėti, jog tai galėjo būti tik vėjo darbas. Kaip norėtųsi nebežiūrėti su viltimi į laiškų dėžutę, išmesti visus jo dovanotus daiktus ir nebepirkti jo mėgstamos kramtomosios gumos. O kaip norėtųsi.... Atsargiai pasitraukiu nuo lango žengiu nedrąsų žingsnį geresnio gyvenimo link. Imu į rankas tą patį pieštuką, kurį trumpam buvau padėjusi į šalį ir toliau piešiu gyvenimą juk linija tokia ilga, o trintuko niekas neduoda..
